Patarimai projektuotojui

Ažūrinės trinkelės – ne tik dizaino elementas

Daugelis esame matę ažūrines trinkeles, arba, liaudiškai kalbant, “tas su skylėmis”. Jos dažniausiai klojamos ant nedidelių šlaitų kaip juos įtvirtinantis mažosios architektūros elementas. Tačiau tai – tik dalis ažūrinių trinkelių panaudojimo galimybių!

 Kaip ir minėta prieš tai, pirmas dalykas, kuris dažniausiai šauna į galvą žmonėms, kasdienėje savo veikloje nesusiduriantiems su grindinio projektavimu, yra ažūrinėmis trinkelėmis nuklotos pakalnės ar šlaitai. Toks pasirinkimas turi daug praktinių sumetimų. Ažūrinės trinkelės šlaitą “įrėmina”, neleidžia jam judėti, saugo nuo ardomojo vandens, vėjo poveikio.

Erdvės tokiai mažosios architektūros elementais pagyvinamos, atrodo žaismingesnės. Į tarpus dažnai pilama įvairi skalda, jos spalvomis galima varijuoti, tad galimybių, kaip atrodys erdvė yra daug. Be to, nevertėtų pamiršti ir to, kad ažūrinės trinkelės/plokštės taip pat gali būti įvairiausių spalvų ir atspalvių. Kol kas spalvingi ažūro gaminiai pasirenkami retai, tačiau vakarų Europoje tai yra populiari priemonė pagyvinti tiek viešas, tiek privačias erdves.

Vienas didžiausių pliusų, kuriuos suteikia ažūrinės trinkelės, yra laisvas vandens nubėgimas ir susigėrimas į dirvą.  Nesusidaro balos, vanduo “nestovi” kieme ar aikštelėje, nesutrikdomas natūralus vandens susigėrimas į gruntą, jo cirkuliaciją. Kaip ir kitus betoninius grindinio elementus, ažūrines trinkeles taip pat privalu kloti ant specialiai paruošto ir vandeniui laidaus pagrindo. Ažūro tarpeliai dažniausiai užpildomi skalda, tačiau galimas ir kitas variantas – leisti juose laisvai želti žolei. Toks sprendimas tinka tiems, kuriems nesinori savose erdvėse daug betono.

Kitas labai svarbus betoninių ažūrinių trinkelių privalumas yra tas, kad jos, nors ir su “skylėmis”, tačiau yra tokios pat tvirtos ir ilgaamžės (pabrėžiame – jei sudėtos ant teisingai paruoštų pagrindų). Pavyzdžiui, 10 centimetrų storio ažūrines trinkeles drąsiai galima naudoti ir industrinėse erdvėse, ūkiuose. Ant jų galima važinėti tiek su sunkvežimiu, tiek su traktoriumi.

Ažūrinės trinkelės yra puikus sprendimas tiems, kam reikalingas ypač tvirtas grindinys su dideliu, natūraliu vandens pralaidumu bei tiems, kurie nori, jog jų aplinka būtų gyvesnė ir žalesnė.

read more

Betoniai borteliai – grindinio “rėmai”

Jei norite turėti ilgai tarnaujantį grindinį, vien tik pakloti trinkeles nepakanka – visas grindinys turėtų būti „įrėmintas“ borteliais. Kam gi tie borteliai reikalingi, kokią funkciją atlieka ir kaip prisideda prie trinkelių estetinio vaizdo bei techninių lūkesčių išpildymo?

Visiems, kam tenka dirbti su trinkelėmis, grindinio ploto „įrėminimas“ borteliais atrodo savaime suprantamas dalykas ir tam yra kelios priežastys – vienos susijusios su techniniais parametrais, na o kitos ir su estetine išvaizda, kiemo ar aikštės dizainu.

Galima pradėti nuo to, jog borteliai yra nepakeičiami ir gyvybiškai reikalingi klojant net ir tokias, atrodo, tik pėstiesiems skirtas erdves, kaip šaligatviai. Nors trinkelė yra išties labai tvirtas produktas, tačiau jei jos tinkamai nesutvirtinamos, ilgainiui išsijudina. Juk neretai ant šaligatvio krašto užvažiuoja ir automobiliai, siaurose miesto dalyse tai daro net ir sunkusis transportas: šiukšliavežės, sunkvežimiai. Nors trinkelės ir atsparios mechaniniams poveikiui, tačiau kraštinės trinkelės ilgainiui išjudinamos, netenka savo konstrukcinio tvirtumo. Tokios trinkelės ar plytelės pradeda trupėti, skilinėti, į jų tarpus gali patekti šiukšlių, sėklų, sykiu, nepageidaujamos augmenijos, tad po truputį jos netenka ir savo estetinio vaizdo.

Betoninius bortelius privalu naudoti visame grindinio perimetre. Kaip ir minėta, tokiu būdu grindinys tampa ypač tvirtas, tad jo beveik neįmanoma mechaniškai paveikti ir suardyti konstrukcinį vientisumą. Toks grindinys jo savininkams tarnaus ilgai ir nuobodžiai.

Specialistai savo praktikoje teigia susiduriantys su keliomis dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis:

  • Paklojus trinkeles perimetras užbaigiamas ne borteliais, o tiesiog trinkeles “apibetonuojant”. Tokiu atveju, anot specialistų, atsiranda pavojus, jog trinkelės bus išstumdytos į šonus, keičiantis metų laikams pernelyg išsiplės siūlės.
  • Ne mažiau nei kokybiški borteliai, svarbu juos sumontuoti laikantis technologinių reikalavimų. Tik tokiu atveju, anot specialistų, jie atliks pagrindinę savo funkciją. Daugiau apie tai galite skaityti čia.
  • Betoniniai bortelių ar apvadų poslinkius lemia temperatūros svyravimai, mechaninės apkrovos. Siekiant išvengti betoninių apvadų kraštų skilimų, jų negalima suglausti. Specialistai pataria juos montuoti paliekant 3–5 mm tarpelius. Šie paliekami neužpildyti arba pagal poreikį užpildomi elastinga medžiaga.
  • Kone pagrindinė taisyklė klojant trinkeles – jų negalima kloti tiesiai ant grunto. Pirmiausia būtina nukasti tam tikrą sluoksnį žemės, pilti sluoksnį smėlio, stambios skaldos.

Ekspertai taip pat pabrėžia, kad ant įrengto pagrindo, bortelių buvimo vietose klojamas ne mažesnės kaip C 12/15 klasės betonas. Betoninis pagrindas įrengiamas betoną klojant dviem sluoksniais, kiekvienas kurių atskirai plūkiamas ar vibruojamas – jis turi būti tvirtas. Apvadai ant sutankinto betoninio pagrindo klojami dar neprasidėjus jo rišimui. Stabilumui užtikrinti, gaminio užpakalinėje dalyje reikia įrengti atsparą, kurios storis būtų ne mažesnis nei 10 cm. Vietos, kur virš atsparos nėra grindžiama, rekomenduojamas plotis turi būti ne mažesnis kaip 15 cm.

Ar betoniniai borteliai – brangi investicija? Specialistų žodžiais, sąmata didele dalimi priklauso nuo ploto konfigūracijos, bortelių skaičiaus, nuo to, ar juos reikės lenkti, pjaustyti, visgi, svarbiausia, jog tik kokybiškos medžiagos ir profesionaliai atliktas darbas gali garantuoti norimą rezultatą. Iš esmės galima vadovautis sena patarle, kuri sako, jog „skūpus moka du kartus“. Betoniniai borteliai padeda grindiniui išlaikyti ne tik konstrukcinį tvirtumą, vientisumą, bet ir puikią išvaizdą.

 

read more

Kaip kovoti su augmenija tarp trinkelių?

Nors grindinio trinkelės – vienos ilgaamžiškiausių ir atspariausių aplinkos poveikiui, jų priežiūra reikalauja išmanymo. Kone aktualiausia problema – ne vejoje, bet tarp trinkelių želianti žolė.

Specialistai įspėja – trinkelių negalima kloti išsyk ant grunto, kitaip žolių augimas ilgainiui taps nemenku galvos skausmu. Kovai su žolėmis galima pasitelkti specialius rišiklius, kurie pralaidūs vandeniui, tačiau sykiu apsaugo nuo nepageidaujamos augmenijos.  Tokie mišiniai tinka natūralioms, klinkerio ar betoninėms dangoms terasose, soduose, parkuose. Palyginti su į grindinio trinkelių tarpus pilamu smėliu arba cementu, kurie po kurio laiko išplaunami lyjant lietui ar šluojant, galiausiai, mechaniniu gramdymu, kas taip pat mažai tepadeda, naudojant specialius rišiklius medžiaga iš siūlių neišsiplauna, paviršius galima prižiūrėti plaunant aukšto slėgio srove. Jei grindinys paklotas individualiame ar daugiabučio kieme, čia daug patogiau vaikščioti su aukštakulniais jų nepažeidžiant ar važiuoti dviračiu, nerizikuojant, kad ratas įstrigs grindinyje. Beje, siūlės su cemento užpildu dėl aplinkos poveikio greitai suyra – cementas nelaidus vandeniui ir visiškai neelastingas. Netvirti siūlių užpildai turi įtakos grindinio nestabilumui, o šis sudarko visą grindinio paviršių.

Beje, naudojant specialius rišiklius pakanka 5–10 minučių visiškai užpildyti kv. metrą siūlės. Toks būdas 20 proc. ekonomiškesnis nei dirbant su tradiciniais cemento mišiniais. Skaičiuojama, jog naudojant valymo mašinas po pirmojo išvalymo siūlės suardomos iki 2 cm gylio, po antrojo valymo – iki 3,5 cm. Reguliariai valant paviršius, siūles tvarkyti jas nuolat užpildant gali prireikti kas du mėnesius, o tai gali kainuoti nuo 0,4  iki 1 euro už kv. m. Per metus susidaro nemenka suma –  nuo 2,40 iki 6 eurų.

Nors sintetinė derva, skirta siūlėms užpildyti, brangesnė nei tradicinis cementas, kainų skirtumą kompensuoja mažesnis medžiagos, reikalingos kvadratiniam metrui siūlių užpildyti, kiekis. Skaičiuojama, kad sintetinės dervos užpildas paviršiaus santykiniam vienetui sudaro nuo 1/3 iki 1/4 kiekio lyginant su cementinio užpildo kiekiu. Be to, būtina įvertinti visas su darbu susijusias išlaidas. Dirbant su sintetiniu užpildu, prireiks tik trečdalio viso laiko, kurio prireiktų dirbant su cementiniu užpildu.

Grindinys, kuris klojamas be tvirtų siūlių, po kurio laiko atrodo neestetiškas ir netvarkingas. Tako viduryje ima stiebtis piktžolės, per samanas ar besikaupiantį purvą grindinio paviršiaus akmenys ilgainiui praranda savo natūralią spalvą. Siūles tenka dažnai ir reguliariai valyti nuo purvo bei samanų. Daug laiko ir pastangų prireikia norint atnaujinti paviršių, tačiau toks efektas trumpalaikis. Beje, siūlės trūkinėja ir suyra esant žemai temperatūrai, valant paviršių labai svarbu trinkelių nepažeisti, nes pradinio vaizdo jos jau neatgaus.

Kovai su nepageidaujama augmenija vienas pagrindinių sintetinių dervų mišinių gamintojų, skirtų grindų dangoms – „ROMEX® GmbH“, gali pasiūlyti produktus, kurie sutvirtina visus paviršius, takelius ir aikštes, padaro vandeniui pralaidžius ir nereikalauja nuolatinės priežiūros. ROMEX® produktai tinka beveik visiems natūraliems akmens gaminiams, taip pat betono, keramikos granito bei klinkerio akmenims.

read more

Grindinio trinkelės ar asfaltas?

Tiek asfaltas, tiek betoninės grindinio trinkelės naudojamos kelių, stovėjimo aikštelių, namų, gatvių, kiemų, dviračių/pėsčiųjų takų, uostų ir kitų objektų klojimui. Vis tik, svarstant, kurią dangą geriau pasirinkti, laimi betoninės trinkelės. Žemiau atskleisime, kokie pastarųjų privalumai prieš asfaltą.

 

  • KAINA. Vienas svariausių argumentų – dangos kaina. Betoninės trinkelės būna įvairaus aukščio (5-15 cm), asfalto storis taip pat priklauso nuo projektuojamo objekto apkrovų. Jei viskas pagal projekto reikalavimus, betono trinkelių dangą įrengti turėtų būti pigiau.
  • EKOLOGIJA. Grindinio trinkelės gaminamos iš natūralių medžiagų, tokių kaip smėlis, cementas, įvairių frakcijų skaldos, granitinės atsijos, o asfalto sudėtyje yra aplinkai kenksmingų šalutinių naftos produktų. Neseniai patiestas arba sušlapęs asfaltas skleidžia specifinį kvapą. Sumanus betono gaminių, kaip statybinės medžiagos panaudojimas, gali sumažinti pagrindinius poveikius gamtai, kurie prisideda prie klimato kaitos.
  • EISMO SRAUTO ATLAIKYMAS. Trinkelių danga geriau atlaiko automobilių srautus, todėl yra išvengiama dažno asfalto trūkumo – provėžų. Trinkelių danga kai kurių miestų, pavyzdžiui, Venspilio, gatvėse yra visiškai įprastas reiškinys.
  • MAŽESNI DANGOS REMONTO KAŠTAI. Remontuojant trinkelių dangą, užtenka defektuotą trinkelę ar trinkelių plotą pakeisti naujomis. Tuo tarpu asfalto dangos remontas yra sudėtingas procesas, atliekamas brangia technika, dėl ko remonto kaštai yra daug brangesni.
  • Renkantis betoninių grindinio trinkelių dangą yra didesnė raštų, spalvų, formų pasirinkimo galimybė. Pasirinkus tinkamą gaminį galima ne tik sutvarkyti savo takus, kelius, bet ir pabrėžti aplinkos grožį. Trinkelių gamintojų asortimente yra visi reikalingi betono gaminiai: nuo įvairiausių formų vejos, kelio bortelių iki šaligatvio, ažūrinių plytelių, trinkelių. Asfalto gamintojai produkcijos, kuri leidžia atskirti grindinį nuo kitų dangų, pasiūlyti negali.
  • DIDESNIS PATVARUMAS. Asfalto dangoje atsiranda plyšių, ji suskyla, pradeda byrėti. Dažniausiai kelių dangos asfaltbetonis funkcionuoja trumpiau nei numatyta. Tuo tarpu betoninės trinkelės išsilaiko sveikos visą numatytą funkcionavimo laiką.
  • GERESNIS ŠVIESOS ATSPINDĖJIMAS. Betono gaminiai atspindi nuo 33 iki 50 proc. daugiau šviesos nei asfaltas. Tai ypač svarbu norint saugiai vairuoti naktį bei stengiantis sumažinti gatvių apšvietimo išlaidas ir tuo pačiu prisidedant prie gamtos išsaugojimo.
  • MAŽESNIS KARŠČIO EFEKTAS. Betoniniai gaminiai, tarp jų ir grindinio trinkelės, turi saulės spindulius atspindintį paviršių, todėl sumažina miesto gatvių karščio efektą. Šviesesnė trinkelių spalva turi didesnę saulės atspindėjimo galią – albedą, todėl atmosferos temperatūra gali būti mažesnė net iki 15%. Be to, esant dideliems karščiams, asfalto danga minkštėja ir taškinės apkrovos palieka įspaudus. O taip pat garuodamas asfaltas išsiplauna, užpildas iškorėja ir asfaltas praranda savo lygumą.
  • SAUGESNIS VAŽIAVIMAS. Betoninių gaminių kelio dangos sumažina nelaimingų kelio eismo įvykių tikimybę, kadangi betoninė kelio danga ne tik užtikrina geresnį matomumą naktį, bet ir didesnį mašinos ratų sukibimą su danga.
  • KLOJIMAS. Įprasta manyti, kad specialia technika asfalto dangą padengti galima per žymiai trumpesnį laiką nei grindinio trinkeles, tačiau reikia paminėti, kad ir grindinio trinkeles galima kloti mechanizuotu būdu – specialiomis klojimo mašinomis.
  • Kelyje ar automobilių stovėjimo aikštelėje paklojus asfalto dangą, eismo ar automobilių stovėjimą žyminčias linijas reikia braižyti papildomai. Klojant grindinio trinkeles, į dominuojančios spalvos grindinį galima nesudėtingai įvesti kitą spalvą – taip bus sukuriami reikalingi juostų ar automobilių stovėjimo vietų atribojimai. Trinkelių asortimente taip pat yra ir specializuotų gaminių akliesiems ir silpnaregiams, kurie nesudėtingai gali būti įkomponuoti į trinkelių grindinį reikiamoje vietoje.

 

Betoninių gaminių savybės: ypatingas ilgaamžiškumas, tvirtumas, didelis šviesos atspindėjimas, prieinama kaina ir kt. padaro šiuos gaminius daug patrauklesnius už tradicinį dangos klojimo būdą asfaltu. Rinkitės pigesnį, patvaresnį ir saugesnį būdą padengti ne tik nuosavų namų, bet ir didesnių infrastruktūrinių objektų teritorijas.

 

read more