Naujiena – Rock on Rock produktai

Rock on Rock produktai – mūsų naujiena! Tai trijų rūšių dangos valikliai – kalkių valiklis, tepalų valiklis ir samanų valiklis.

Rock on Rock tepalų valiklis

Rock on Rock 1 Tepalų valiklis

Grindinio valiklis tepalų, kuro dėmėms. Efektyviai valo riebaluotus, tepaluotus, paviršius. Gerai plauna šaltame vandenyje. Skirtas neprofesionaliems, profesionaliems ir pramoniniams naudotojams.

SUDĖTIS: nejoninės aktyviosios paviršiaus medžiagos (5≥≤15 %), anijoninės aktyviosios paviršiaus medžiagos (<5 %), tetranatrio EDTA druska (<5 %), fosfatai (<5 %), natrio metasilikatas, natrio hidroksidas, butilglikolis, kvapiosios medžiagos

NAUDOJIMAS: Prieš naudojimą produktą suplakti. Nenaudoti neskiesto produkto. Abejojant, kad produktas gali gadinti apdorojamą objektą, visada išbandyti ant nedidelio ploto. Paviršius nuvalius darbiniu tirpalu nuplauti vandeniu. Nepasiekus gero nuplovimo procedūra kartojama dar kartą.

SVARBU:

  • Mūvėti apsaugines pirštines
  • Dėvėti apsauginius drabužius
  • Naudoti akių apsaugos priemones
Rock on Rock samanų valiklis

Samanų valiklis

Grindinio valiklis samanoms. Naudojamas akmens ir betoninių gaminių paviršių valymui nuo samanų. Tinka paminklams valyti. Skirtas neprofesionaliam naudojimui.

SUDĖTIS: nejoninės aktyviosios paviršiaus medžiagos <5%, fosfatai <5%, natrio metasilikatas, natrio hidroksidas, kvapiosios medžiagos.

NAUDOJIMAS: valiklį užpurkšti ant valomo paviršiaus ir palaikyti iki 15 minučių. Po to paviršių nuplauti vandeniu arba nuvalyti drėgna kempinėle. Jeigu paviršius labai nešvarus, palikti valiklį ilgesniam laikui arba pakartoti valymą. Visada išbandykite valiklį mažiau matomoje vietoje ir įsitikinkite, kad jis negadina paviršiaus.

SVARBU:

  • Mūvėti apsaugines pirštines
  • Dėvėti apsauginius drabužius
  • Naudoti akių apsaugos priemones
Rock on Rock kalkių valiklis
Rock on Rock kalkių valiklis

Kalkių valiklis

Grindinio valiklis kalkių dėmėms. Skirtas profesionaliems, neprofesionaliems ir pramoniniams naudotojams. Nenaudokite emaliuotų, natūralių klinčių, marmuro paviršių ir rūgščiai neatsparių metalų valymui.

SUDĖTIS: Nejoninės PAM (<5 %), druskos rūgštis, fosforo rūgštis, inhibitorius, kvapioji medžiaga, dažomoji medžiaga.

NAUDOJIMAS: priklausomai nuo paviršiaus nešvarumo paruošti 2 % (20ml koncentrato/ 1l vandens) 12-25 % (120-250ml koncentrato/ 1l vandens) koncentracijos darbinį tirpalą. Ypač užterštiems paviršiams naudoti neskiestą produktą. Prieš apdorodami paviršių gerai nuplaukite švariu vandeniu. Ištrinkite paviršių ant šepečio užpiltu ar purkštuku užpurkštu valikliu. Praėjus skirtam laikui dar kartelį trinkite šepečiu ir nuplaukite vandeniu. Jeigu paviršius labai nešvarus, valykite dar kartą. Abejojant, kad produktas gali gadinti apdorojamą objektą, visada išbandyti ant nedidelio ploto.

SVARBU:

  • Mūvėti apsaugines pirštines
  • Dėvėti apsauginius drabužius
  • Naudoti akių apsaugos priemones

O koks rezultatas?

Prieš ir po, panaudojus tepalų valiklį
Prieš ir po, panaudojus kalkių valiklį

Šiuos valiklius rasite visuose Betono mozaika pardavimų skyriuose.

Kalcio karbonatas arba kalkių dėmės grindinio paviršiuje. Kas tai, kodėl atsiranda, ar įmanoma pašalinti?

Betono gaminių paviršiuje susidarantis kalcio karbonatas, arba kalkės, retai kurį klientą pradžiugina, nors ir yra visiškai natūralus gaminių procesas.

Kaip, kodėl susidaro kalkių dėmės, ar įmanoma to išvengti kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresniąja mokslo darbuotoja Jurgita Malaiškiene.

VGTU Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Jurgita Malaiškienė

Jurgita, papasakokite kas tai yra kalkių dėmės (kalcio karbonatas), kaip jis atsiranda ir kodėl išsiskiria?

Betono gaminių, pagamintų iš cementinių medžiagų, paviršiuje neretai išsiskiria baltos spalvos kalcio karbonatas (cheminė formulė CaCO3), tačiau gali susidaryti ir kitos druskos.

Cementui sukontaktavus su vandeniu susidaro portlanditas Ca(OH)2 ir kiti mineralai, dėl kurių medžiaga kietėja, tačiau portlanditas, kurio cementinio akmens sudėtyje yra apie 20 procentų, yra labiausiai tirpus vandenyje. Kai šis junginys migruodamas įgauna sąlytį su ore esančiu CO2, formuojasi baltos spalvos apnašos – kalcio karbonatas. Minimas procesas būna tiek ankstyvasis, kai baltos dėmės atsiranda gaminių sandėliavimo metu, tiek vėlyvasis, kai kalkių karbonato dėmės atsiranda po 6 mėnesių ar net keletos metų.

Intensyvesnis kalcio karbonato susidarymas fiksuojamas, kai cementinės medžiagos yra veikiamos vandens, kuris išplauna portlanditą į medžiagos paviršių.

Ar įmanoma išvengti karbonizacijos arba kalkių išsiskyrimo proceso?

Nekenksmingas karbonizacijos procesas yra neišvengiamas, nes bet kuriuo atveju betono gaminiuose esanti cementinė medžiaga kontaktuos su ore esančiu CO2. Sumažinti kalkių išsiskyrimą galima būtų betono gaminių paviršių padengiant sutankinančia ir apsaugančia nuo drėgmės danga, kartais naudojamos impregnavimo technologijos ir kt. Tačiau padengimas galimas tik po ilgo laiko, kai į paviršių druskos daugiau nebeišsiskiria. Tyrimai šioje kryptyje intensyviai vykdomi visame pasaulyje ir siekiama surasti optimalius kiekvienam skirtingam atvejui tinkamus ekonomiškai pagrįstus sprendimus.

Kokios sąlygos greitina kalkių dėmių išsiskyrimą?

Daugiau kalcio karbonato susidarys ant cementinių paviršių, kurie yra cikliškai veikiami vandens arba eksploatuojami drėgnoje tamsesnėje vietovėje. Tik dar kartą noriu pabrėžti, jog tai nieko blogo – susidariusios kalcio karbonato apnašos, eksploatuojant gaminius įprastomis sąlygomis, neblogina gaminių savybių, jos laikui bėgant išnyksta.

Gaminiai įsigyti rudeniop ir per žiemą laikyti pakuotėse, pavasarį dauguma jų išmarginti kalkių dėmėmis, kodėl?

Pirmomis savaitėmis po pagaminimo cementinėse medžiagose drėgnoje aplinkoje vis dar intensyviai vyksta hidratacijos procesai. Taip pat, garuojant drėgmei iš cementinio gaminio ir taip migruojant kalcio hidroksidui, ant paviršiaus netolygiai formuojasi kalcio karbonatas, be to, gali susidaryti ir kitos sulfatų ar chloridų druskos. Drėgnesnio ir tamsesnio laikotarpio metu reakcija vyksta intensyviau, taip pat, mokslininkų yra nustatyta, kad CO2 kiekis ore yra didesnis žiemos laikotarpiu.

Kalkių dėmės. Ar yra būdas išnaikinti?

Paprasčiausias būdas nieko nedaryti, nes laikui bėgant dėmės galiausiai išnyks, bet tai gali užtrukti ir kelis metus. Tokias dėmes galima valyti sausai su vidutinio kietumo šepečiu, negalima naudoti kietų šepečių, galinčių pažeisti gaminio paviršių. Kuo atidžiau nušlavus paviršių, galima likusias dulkes nuplauti silpna vandens srove. Tačiau toks valymas gali dar labiau suintensyvinti kalcio karbonato susidarymą, bet reakcijos įvyks greičiau ir galiausiai dėmių susidarymas sustos. Nerekomenduojama valyti susidariusių baltų dėmių cheminiais valikliais ar itin stipria vandens srove, nes druskų susidarymas nesustos, o taip valant galima pažeisti gaminio paviršių ir jame gali susidaryti įvairių spalvų nauji pažeidimai. Galiausiai paminėtina, kad betoninių gaminių savininkui nusprendus atlikti baltų dėmių valymą (pvz., su rūgštiniu valikliu), pirmiausiai būtina tą daryti mažame gaminių plotelyje, kad įsitikinti, ar neįvyks betono paviršiuje nepageidaujamos reakcijos ir nebus pažeista visa danga.