Kalcio karbonatas arba kalkių dėmės grindinio paviršiuje. Kas tai, kodėl atsiranda, ar įmanoma pašalinti?

Betono gaminių paviršiuje susidarantis kalcio karbonatas, arba kalkės, retai kurį klientą pradžiugina, nors ir yra visiškai natūralus gaminių procesas.

Kaip, kodėl susidaro kalkių dėmės, ar įmanoma to išvengti kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresniąja mokslo darbuotoja Jurgita Malaiškiene.

VGTU Kompozitinių medžiagų laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Jurgita Malaiškienė

Jurgita, papasakokite kas tai yra kalkių dėmės (kalcio karbonatas), kaip jis atsiranda ir kodėl išsiskiria?

Betono gaminių, pagamintų iš cementinių medžiagų, paviršiuje neretai išsiskiria baltos spalvos kalcio karbonatas (cheminė formulė CaCO3), tačiau gali susidaryti ir kitos druskos.

Cementui sukontaktavus su vandeniu susidaro portlanditas Ca(OH)2 ir kiti mineralai, dėl kurių medžiaga kietėja, tačiau portlanditas, kurio cementinio akmens sudėtyje yra apie 20 procentų, yra labiausiai tirpus vandenyje. Kai šis junginys migruodamas įgauna sąlytį su ore esančiu CO2, formuojasi baltos spalvos apnašos – kalcio karbonatas. Minimas procesas būna tiek ankstyvasis, kai baltos dėmės atsiranda gaminių sandėliavimo metu, tiek vėlyvasis, kai kalkių karbonato dėmės atsiranda po 6 mėnesių ar net keletos metų.

Intensyvesnis kalcio karbonato susidarymas fiksuojamas, kai cementinės medžiagos yra veikiamos vandens, kuris išplauna portlanditą į medžiagos paviršių.

Ar įmanoma išvengti karbonizacijos arba kalkių išsiskyrimo proceso?

Nekenksmingas karbonizacijos procesas yra neišvengiamas, nes bet kuriuo atveju betono gaminiuose esanti cementinė medžiaga kontaktuos su ore esančiu CO2. Sumažinti kalkių išsiskyrimą galima būtų betono gaminių paviršių padengiant sutankinančia ir apsaugančia nuo drėgmės danga, kartais naudojamos impregnavimo technologijos ir kt. Tačiau padengimas galimas tik po ilgo laiko, kai į paviršių druskos daugiau nebeišsiskiria. Tyrimai šioje kryptyje intensyviai vykdomi visame pasaulyje ir siekiama surasti optimalius kiekvienam skirtingam atvejui tinkamus ekonomiškai pagrįstus sprendimus.

Kokios sąlygos greitina kalkių dėmių išsiskyrimą?

Daugiau kalcio karbonato susidarys ant cementinių paviršių, kurie yra cikliškai veikiami vandens arba eksploatuojami drėgnoje tamsesnėje vietovėje. Tik dar kartą noriu pabrėžti, jog tai nieko blogo – susidariusios kalcio karbonato apnašos, eksploatuojant gaminius įprastomis sąlygomis, neblogina gaminių savybių, jos laikui bėgant išnyksta.

Gaminiai įsigyti rudeniop ir per žiemą laikyti pakuotėse, pavasarį dauguma jų išmarginti kalkių dėmėmis, kodėl?

Pirmomis savaitėmis po pagaminimo cementinėse medžiagose drėgnoje aplinkoje vis dar intensyviai vyksta hidratacijos procesai. Taip pat, garuojant drėgmei iš cementinio gaminio ir taip migruojant kalcio hidroksidui, ant paviršiaus netolygiai formuojasi kalcio karbonatas, be to, gali susidaryti ir kitos sulfatų ar chloridų druskos. Drėgnesnio ir tamsesnio laikotarpio metu reakcija vyksta intensyviau, taip pat, mokslininkų yra nustatyta, kad CO2 kiekis ore yra didesnis žiemos laikotarpiu.

Kalkių dėmės. Ar yra būdas išnaikinti?

Paprasčiausias būdas nieko nedaryti, nes laikui bėgant dėmės galiausiai išnyks, bet tai gali užtrukti ir kelis metus. Tokias dėmes galima valyti sausai su vidutinio kietumo šepečiu, negalima naudoti kietų šepečių, galinčių pažeisti gaminio paviršių. Kuo atidžiau nušlavus paviršių, galima likusias dulkes nuplauti silpna vandens srove. Tačiau toks valymas gali dar labiau suintensyvinti kalcio karbonato susidarymą, bet reakcijos įvyks greičiau ir galiausiai dėmių susidarymas sustos. Nerekomenduojama valyti susidariusių baltų dėmių cheminiais valikliais ar itin stipria vandens srove, nes druskų susidarymas nesustos, o taip valant galima pažeisti gaminio paviršių ir jame gali susidaryti įvairių spalvų nauji pažeidimai. Galiausiai paminėtina, kad betoninių gaminių savininkui nusprendus atlikti baltų dėmių valymą (pvz., su rūgštiniu valikliu), pirmiausiai būtina tą daryti mažame gaminių plotelyje, kad įsitikinti, ar neįvyks betono paviršiuje nepageidaujamos reakcijos ir nebus pažeista visa danga.

Ažūrinės trinkelės – ne tik dizaino elementas

Daugelis esame matę ažūrines trinkeles, arba, liaudiškai kalbant, “tas su skylėmis”. Jos dažniausiai klojamos ant nedidelių šlaitų kaip juos įtvirtinantis mažosios architektūros elementas. Tačiau tai – tik dalis ažūrinių trinkelių panaudojimo galimybių!

 Kaip ir minėta prieš tai, pirmas dalykas, kuris dažniausiai šauna į galvą žmonėms, kasdienėje savo veikloje nesusiduriantiems su grindinio projektavimu, yra ažūrinėmis trinkelėmis nuklotos pakalnės ar šlaitai. Toks pasirinkimas turi daug praktinių sumetimų. Ažūrinės trinkelės šlaitą „įrėmina“, neleidžia jam judėti, saugo nuo ardomojo vandens, vėjo poveikio.

Erdvės tokiai mažosios architektūros elementais pagyvinamos, atrodo žaismingesnės. Į tarpus dažnai pilama įvairi skalda, jos spalvomis galima varijuoti, tad galimybių, kaip atrodys erdvė yra daug. Be to, nevertėtų pamiršti ir to, kad ažūrinės trinkelės/plokštės taip pat gali būti įvairiausių spalvų ir atspalvių. Kol kas spalvingi ažūro gaminiai pasirenkami retai, tačiau vakarų Europoje tai yra populiari priemonė pagyvinti tiek viešas, tiek privačias erdves.

Vienas didžiausių pliusų, kuriuos suteikia ažūrinės trinkelės, yra laisvas vandens nubėgimas ir susigėrimas į dirvą.  Nesusidaro balos, vanduo „nestovi“ kieme ar aikštelėje, nesutrikdomas natūralus vandens susigėrimas į gruntą, jo cirkuliaciją. Kaip ir kitus betoninius grindinio elementus, ažūrines trinkeles taip pat privalu kloti ant specialiai paruošto ir vandeniui laidaus pagrindo. Ažūro tarpeliai dažniausiai užpildomi skalda, tačiau galimas ir kitas variantas – leisti juose laisvai želti žolei. Toks sprendimas tinka tiems, kuriems nesinori savose erdvėse daug betono.

Kitas labai svarbus betoninių ažūrinių trinkelių privalumas yra tas, kad jos, nors ir su “skylėmis”, tačiau yra tokios pat tvirtos ir ilgaamžės (pabrėžiame – jei sudėtos ant teisingai paruoštų pagrindų). Pavyzdžiui, 10 centimetrų storio ažūrines trinkeles drąsiai galima naudoti ir industrinėse erdvėse.

Ažūrinės trinkelės yra puikus sprendimas tiems, kam reikalingas ypač tvirtas grindinys su dideliu, natūraliu vandens pralaidumu bei tiems, kurie nori, jog jų aplinka būtų gyvesnė ir žalesnė.